Velykų tradicijos Rusijoje
Velykos (Пасха) yra didžiausia religinė šventė Rusijoje. Ji dar svarbesnė už Kalėdas. Tikintieji ir ateistai, vaikai ir suaugusieji, miestiečiai ir kaimo žmonės, visi eina į Velykinias mišias. Velykos Rusijoje tai daug daugiau nei Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Tai labai sena ir galinga tradicija, kurios net Sovietai nesugebėjo panaikinti. Velykos išvalo mūsų sielas ir mintis. Atneša taiką, džiaugsmą ir viltį. Ir žinoma rusai laukia linksmos šeimos šventės su daugybe Velykinių patiekalų: velykų duonos, tradicinio sūrio pyrago, margučių ir kitų skanėstų.
Rusijoje įprastai Velykos yra švenčiamos vėliau nei Vakaruose. Taip yra dėl to, kad Velykų data nustatoma pagal skirtingus kalendorius. Rusų stačiatikių bažnyčia naudoja seną Julijaus kalendorių, o katalikų ir protestantų bažnyčios 16 –me amžiuje pradėjo naudoti Grigaliaus kalendorių.
Rusų stačiatikių bažnyčia Velykas švenčia ypatingai. Jau šeštadienio vakarą žmonės pasipuošia ir renkasi į tamsias bažnyčias, kurios simbolizuoja niūrų be tikėjimo pasaulį. Anksčiau buvo tikima, kad šetoniškos būtybės tapdavo ypač aktyvios Velykų išvakarėse. Žmonės nedrįsdavo eiti į lauką, nes manė, kad bet kuri katė gali būti ragana, ar bet kuris šuo – velnias. Tačiau bažnyčia buvo saugi vieta.
Pagrindinės Velykų apeigos
Vidurnaktį skambantys bažnyčios varpai skelbia Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Kunigai prieina pria altoriaus laikydami nukryžiuotąjį ir žvakes. Giedodami jie pradeda procesiją aplink bažnyčią. Visi uždega žvakes ir seka procesiją. Bažnyčios ir katedros dabar pilnos giesmių ir žvakių šviesos.
Stačiatikių liturginis giedojimas pakeičia katalikų vargonus ir sukuria ypatingą atmosferą. Mišios tęsiasi iki pat paryčių. Šalies prezidentas ir politikai taip pat dalyvauja Velykinėse mišiose.
Kadangi stačiatikių bažnyčiose nėra suolų, žmonėms būna sunku stovint išbūti visas mišias, kurios tęsiasi keletą valandų. Šios pamaldos baigiasi ryte kai kunigas pasako visiems atleisti vienas kitam, apsikabinti ir pasibučiuoti. Visi laimingi vykdo šį prašymą. Tuomet visur galima išgirsti tradicinį Velykinį sveikinimą „Христос воскрес!" („Kristus prisikėlė!“) ir atsakymą „Воистину воскрес!“ („Iš tiesų Prisikėlė!“).
Velykų tradicijos
Šventoji savaitė rusų namuose yra gana užimta. Kai pavasarinis namų tvarkymas baigtas, laikas kepti Velykų duoną. Kiaušiniai yra dažomi Didįjį ketvirtadienį, o Velykų pyragas ruošiamas šeštadienį.
Rusijoje Velykų stalas puošiamas paprastai, bet spalvingai. Apskritai svarbiausia ne stalo dekoras, o valgių gausa. Itin spalvingi margučiai jau patys savaime yra dekoratyvus stalo elementas. Pridėjus jų velykinį patiekalą kuličių tampa aišku, kodėl specialiai puošti stalo nėra būtinybės.
Kulič Rusijoje – tai pagrindinė šventinio stalo puošmena. Šis pyragas yra gaminamas iš mielinės tešlos įvairių dydžių, tačiau visuomet aukštas ir apvalios formos. Velykinio pyrago viršus padengiamas glaistu ar cukraus pudra.
Dar vienas velykinis patiekalas – Pascha (Paska) – supresuota varškė su grietinėle arba grietine ir sviestu, pagardinta razinomis arba cukatomis, riešutais. Pascha yra nupjautinės piramidės formos, kuri simbolizuoja Dievo karstą. Ant šonų yra kryžius ir raidės „XB“, kurios reiškia „Kristus prisikėlė“.
Rusijoje dalijimasis maistu yra sena tradicija. Todėl po Velykinių pusryčių žmonės lanko savo draugus ir kaimynus bei keičiasi kiaušiniais ir mažomis Velykinėmis duonelėmis. Jeigu Velykų rytą pirmas gautas kiaušinis yra padovanotas iš širdies, tai jis negali sugesti. Taip sako sena rusų išmintis.
Velykiniai kiaušiniai
Per Velykas yra dažomi ir marginami kiaušiniai, ir dovanojami vieni kitiems, kaip gimimo simbolis, kuris mena Kristaus prisikėlimą. Pasak legendos, kai Marija Magdalietė imperatoriui Tiberijui padovanojo kiaušinį, kaip Kristaus prisikėlimo simbolį, suabejojęs imperatorius tarė, kad kaip baltas kiaušinis nevirsta raudonu, taip ir mirę neprisikelia. Tačiau visų nustebimui tas baltas kiaušinis akimirksniu tapo raudonas. Nors kiaušiniai dažomi skirtingomis spalvomis, tačiau tradicinė spalva yra raudona (gyvenimo ir pergalės spalva).